| | Kovo 17–18 d. Lietuvos eimos centro iniciatyva Marijampolje vyko tradicin kasmetin, jau ketvirtoji, Lietuvos eim centr metin konferencija „Paauktieji eimai“. j i vis Lietuvos vyskupij atvyko 370 eim centr darbuotoj, savanori ir jaun eim, i j – 90 vaik. Konferencij materialiai parm Lietuvos Vyskup Konferencija, Vokietijos katalik pasauliei akcija Ryt alims remti Renovabis, Marijampols apskrities administracija.
Konferencijos dalyvius pasveikino ir prasmingo darbo palinkjo Marijampols apskrities virininko pavaduotojas Albinas Papekys. Konferencij atidarant mintimis pasidalijo Lietuvos Vyskup Konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkeviius, Lietuvos Vyskup Konferencijos Šeimos reikal tarybos pirmininkas kardinolas Audrys Juozas Bakis, Vilkavikio ir Teli vyskupij vyskupai Rimantas Norvila ir Jonas Boruta SJ. Ganytojai atsakinjo dalyvi gausiai paertus klausimus, savo valgomis bei atsakymais ireik tvik rpest dl Lietuvos eim padties, atsakingo suadtini pasirengimo santuokai.
Arkivyskupas Sigitas Tamkeviius eimos centr susibrim pavadino vilties enklu Lietuvoje, pasidiaug j veikla, tuo, kad yra „pakankamai didel armija moni, kurie krikioniksias vertybes skleidia visuomenje“. Pasak arkivyskupo, „ Diev besiremianti eima yra labai stipri jga, todl Banyiai ir eimai itin reikia bendradarbiauti. Jei tursime ger, grai eim, bus saugi Banyia ir ms Tvyn.“
Vilkavikio vyskupas Rimantas Norvila atkreip dmes Europoje nuolatos kartojam mint, jog eimos institucija silpnja. Lietuvoje irgi ne tik daug skyryb, negausios eimos, bet ir daugyb kit tendencij rodo i nelengvai priimam ties. Taiau yra kita inia: „Krjo sumanyta eima lieka tokia pati, jos esm nesikeiia. Krjas ypa artimai dalyvauja eimos gyvenime, jei jis nra nedraugikai ipraomas“. Ganytojas akcentavo popieiaus Jono Pauliaus II apatalikojo paraginimo dl krikionikosios eimos udavini iuolaikiniame pasaulyje Familiaris consortio mintis, jog tikjimas yra eimos bendravimo pagrindas. Bet tikjimas yra ir Dievo dovana. Jeigu tikjimo persmelktas visos eimos nari gyvenimas, praktikuojama malda, tokia eima bus stipri.
Lietuvos Vyskup Konferencijos Šeimos reikal tarybos pirmininkas kardinolas Audrys Juozas Bakis pirmiausia ireik dkingum eimos centrams u svari pagalb telkiant ir ugdant krikionikas eimas, u didel na Banyios gyvenim rengiant suadtinius santuokai. „Be tvirtos, tikinios eimos ms tauta us. A nenoriu bti pesimistas, taiau iandienis eimos puolimas pasibaistinas“, – sak kardinolas. Pasak jo, eima iandien kenia kaip socialinis darinys, o labiausiai kenia vaikai. Jaudina skyryb gausjimas, globos namuose paliekami vaikai. Ypa iurp kelia iaurumas, paaugli nusikaltimai. Labai daug vaik jauiasi atstumti, nemylimi, didja agresyvumas, daugja asociali eim. Valstyb per maai dmesio skiria eimai. Banyia yra vienintel institucija, kuri kalba apie atsaking pasiruoim santuokai, pabrdama jos neiardomum. Kardinolas citavo Šventojo Tvo laik jaunimui, kuriame irgi raginama atsakingai pasirengti Santuokos sakramentui, eimos krim priimti kaip Dievo plan. Labai svarbu, kad suadtiniai giliau suprast santuokos ties ir gro, kad suvokt, jog santuoka yra paaukimas ir sipareigojimas visam gyvenimui. Kardinolo nuomone, banytin santuoka galt bti graesn ir giliau prasminta besituokianij smonje, jei bt laiminama aukojamose v. Miiose.
Kardinolas A. J. Bakis pasigrjo vairiais eim sambriais, padrsino, jog parapijose krikionikos eimos nelaukt vyskup raginimo ir savo iniciatyva burtsi eim maldos grupels, pasidalyt rpesiais, problemomis bei diaugsmais, vienos kitas palaikyt ir stiprint dvasikai. Tokie susibrimai yra geriausias liudijimas, jog tik tradicin, pagal Dievo plan sukurta eima turi ateit. Kardinolas pabr, kad per iniasklaid ir kitais kanalais perami nauji eim modeliai – tai prigimtinio statymo nepaisymas, o tai ne tik eidia mogaus orum, bet ir sukelia katastrofikus padarinius. Europos Parlamentas ar Europos Sjungos institucijos negali nurodyti, koks eimos modelis turt bti Lietuvoje. Kardinolas atkreip dmes popieiaus Jono Pauliaus II mint, jog krikionika eima yra geroji naujiena pasauliui. Nepaprastai svarbu, kad nuoirdiai ir atvirai bendraujant, isikalbant bt palaikoma santuokin vyro ir moters meil, kad t tv tarpusavio meil bei pagarb matyt vaikai. „Šeimos, meils idealas nra utopija, bet tai manoma pasiekti tik padedant Dievui, tam ir yra Santuokos sakramentas, kuris paventina mogik meil. Kasdien mauose dalykuose auginama ir auganti sutuoktini meil yra rykiausias Dievo meils enklas tai eimai“, – sak kardinolas A. J. Bakis.
Teli vyskupas J. Boruta paliet tv ir vaik santyki problemas, pabr jaunimo rengimo santuokai svarb. Pasiremdamas provincijos pavyzdiais, vyskupas kalbjo apie sigalini nauj „tradicij“, kai banyioje nesituokiantys jaunavediai fotografuojasi banyios fone arba nori vestuvinje nuotraukoje siaminti su kunigu. Tai rodo kakok tradicij ilges, taiau tikjimas tokiai eimai nebus atrama. Tenka apgailestauti, kad ir kunig seminarij nemaai jaunuoli ateina i nepiln eim, nepatyr tradicins katalikikos eimos aplinkos.
Renginio organizatoriai – Lietuvos eimos centras ir Vilkavikio vyskupijos eimos centras – konferencijos potemei parinko odius: „Dviem yra geriau negu vienam... Kai vienas i j suklumpa, kitas padeda biiuliui atsikelti“ (Koh 4, 9–10). Ši tem pirmj konferencijos dien teorikai nagrinjo dr. Egl Laumenskait, dr. Gintautas Vaitoka ir dr. Paulius Subaius.
Dr. E. Laumenskait paskaitos „Ir du taps vienu knu“ (Mk 10, 8) teiginiais atsak klausimus, kodl Šventajame Rate, kalbant apie vyro ir monos santykius, vis grtama prie Pradios knygos, kaip suprasti apatalo Pauliaus pamokymus apie sutuoktini santykius, k reikia iandien vis daniau girdimas teiginys, jog „eima yra nam Banyia“, kodl vyro ir moters santuokin meil yra svarbi ir brangintina ne tik eimai, bet ir Banyiai. Psichologas G. Vaitoka paskait „Ar galima padti biiuliui atsikelti“ pradjo pasidiaugdamas, jog eimos centr konferencijos auditorija skirtinga nuo prastos Lietuvos auditorijos, nes joje daug vyr. Tai ess viltingas enklas. Lektorius dalijosi mintimis apie pagarb sutuoktiniui, isikalbjim eimoje bei sugebjim „kalbti ties su meile“. „Ar vyras dar k nors reikia?“ – taip suformuluot tem nagrindamas dr. P. Subaius svarst, kaip visuomenje sivaizduojamas vyrikumas, koks kuriamas vyro idealas, kaip vairios jo savybs reikiasi eimos labui, apvelg vyro ir moters tapatyb bei j pasiskirstym vaidmenimis.
Pirmoji konferencijos diena baigta kardinolo A. J. Bakio ir vysk. R. Norvilos koncelebruotomis v. Miiomis Šv. Vincento Paulieio banyioje. Po to surengta smagi eim vakaron.
Antroji konferencijos diena prasidjo v. Miiomis Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje. Šv. Mii liturgijai vadovavo ir pamoksl pasak Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkeviius, jas koncelebravo Vilkavikio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupas emeritas Juozas emaitis MIC, kunigai.
Antrj dien s. Viktorija Plekaityt MVS konferencijos dalyviams paskaita „Palaimintasis Jurgis Matulaitis – ventasis ms laikams“ atskleid palaimintojo Jurgio asmenybs pagrindinius bruous ir jo rodyt keli iandienos pasaulieiui, eimos mogui ventum. Konferencijoje apie santuokoje patirtas ir veiktas krizes nuoirdiai kalbjo 22 metus kartu gyvenantys Daiva ir Jonas bei ketveri met eimyninio gyvenimo sta turintys sutuoktiniai Aist ir Darius.
Lietuvos eimos centro direktor Vijoleta Valantiejut ir reikal vedja Dalia Luknien pristat ir pakomentavo suadtini rengimo Santuokos sakramentui atnaujint program. Pasilymus teik ir j tobulino per 40 moni i vis vyskupij eim centr. Atuoni susitikim su suadtiniais program Lietuvoje siloma gyvendinti per dvejus metus. Konferencijos pabaigoje nuoirdiais eim liudijimais pasidiaug vysk. R. Norvila, vaisingo darbo palaikant ir stiprinant eimos institucij palinkjo arkiv. S. Tamkeviius.
„Banyios inios“
katalikai.lt
|
pradi
vir
